(Metasequoia glyptostroboides)
Tai lapus metantis, kūgio formos, greitai augantis daugiametis medis. Anksčiau buvo manoma, kad ši rūšis jau išnykusi, bet buvo atrastas dar išlikęs šių medžių arealas. Ir nepasiant to ji laikoma sparčiai nykstančia rūšimi. Tai yra vienintelė išlikusi metasekvojų genties medžių rūšis. Šis medis gana gajus nors yra informacijos, kad gali apšalti ir neišgyventi Lietuvoje. Musų sode per penkerius metus jis puikiai prisitaikė ir pasiekė jau beveik 4m. aukštį, bet ir pastaraisiais metais nebuvo Lietuvos klimatui būdingų žiemų, kad dielis šaltis, siekiantis - 20 ir daugiau laipsių šalčio, išsilaikytų dvi savaites.
Metasekvojos lapai sodrios žalios spalvos, nėra tamsūs, rudenį pereina į auksinę-rusvą spalvą. Prieš žiemą nukrenta. Itin greitai krenta, kai prasideda šalnos. `Spygliai` atsiskiria nuo lapkočio ir nubyra pirmieji ir tik po kurio laiko nukrenta ir pats lapkotis.
Metasekvojos lapai.
Metasekvojos žievė yra tamsi, rausva ir linkusi aižėti. Ant pilnai sumedėjusio medžio kamieno būna nemažai lapinių pumpurų. Metasekvojos šaknų sistema yra agresyvi, šaknys negilios.
Jaunų metasekvojos šakų 2-3 metų žievė itin stipriai pleišojasi ir galima sakyti ji ją numeta. Po šia žieve yra tamsiai rudas net juodas kaip kempinė apvalkalas kuris laikui bėgant nubyra ir pasirodo ilgametė kaip ir kamieno žievė.
Ant metasekvojos kamieno susiformuoja lapiniai pumpurai ir visą šiltajį sezoną išsilaiko lapai, bet jie būna kelis kartus trumpesni nei ant šakų.